užpjauti

užpjáuti 1. tr. SD430 peiliu užręsti: Čia to[je] vieto[je] reik užpjáut, ba nusmuks [užrišta virvė] Pc. Ažpjáuk botkaitį – ažrašyk, bo vėl botagas nusmuks Š. Rykštės nuo balanų skiriasi, ka galai užpjáuti i siūlukai galuose Prn. Ažupjáuta ravelis ir dirželiu pririšta Arm. 2. tr. peiliu ar pjūklu įpjauti: Šitas rąstas netinka pėdžiai – užpjáutas Slm. Užpjauk tą lentą lig tolei ir daugiau nuskelk kirviu Pc. Kiek užpjóviau mėsos, nukirsk kaulą Ėr. 3. tr. pjūklu pjaunant užversti: Užpjovė medį už kelį, negal bepravažiuoti Dr. 4. refl. tr. nupjovus užsidėti: Užsipjóviau lašinių an duonos ir užėdžiau Krš. Užsipjóvei žolikės, i gyna [žaizda] Grd. 5. tr. pjaunant javus ar šieną uždirbti: Po keturius litus moka ant dienos, tai kiek par nedėlę užpjáus? Užv. | refl. tr. OG92: Pernai a[r] tris šimtus užsipjóvęs šienu Slnt. Rugiapjūtėj per dieną visą pūdą rugių užsipjáuni Lp. Tu mun pjáusi, aš tau – užsipjáusi dienų Krš. 6. tr. pjaunant javus ar šieną užtikti, rasti: Pjauki, bernyti, žalią lankelę, rasi užpjausi aukso žiedelį N408. 7. tr. Dsm, Žln, Mrc kertant rugius nuvarginti (ranką): Nesiskubyk pjaudama, ba ranką užpjáusi Nč. Pirmądien kap pasipjoviau rugių, tep ir ažpjoviau ranką Lz. 8. refl. pjaunant javus ar šieną nueiti, nutolti: Ir ana užsipjòvė tiek toli, kad jau to vaiko nežiūri Zt. 9. tr. Lp papjauti, nužudyti: Senį „učitelių“ užmušę, užpjovę peiliais LzP. Žmona nori tave ažpjáut Lz. Užmuštų, užpjautų̃ dar nėra nė vieno Dv. | Ale atsigrįžk, ba da traukinys užpjaũs (suvažinės) Kš. Važiavo Vilniun, ir vieną kumelę mašina (traukinys) ažpjóvė Grv. ║ papjauti mėsai, paskersti: Telaitį ažpjáuna an šventės Lz. Eik sugáu baronaitį (aviniuką), ažpjáusim, in ugnies sukepsim ir suėsim Lz. 10. tr. užpuolus kandžiojant nužudyti: Sykį vieną elgetą šunes į smertį užpjovė V.Kudir. Vilkas griebė ožį ir užpjovė LTR(Lp). Mūs pačių telyčaitę vilkai užpjóvė Azr. Darykim kokią rodą su kiaulioku: ag anas ažpjaũs kiauliotę Ktk.

užpjautinaĩ adv.: [Javų pelė] pjauna užpjautinai savo vaikus ir patelę Blv. Vienas šuo pjauja užpjautinai, t. y. antsmert, negyvai, o antras užpjaumais, t. y. ne antsmert J. Šuva pjauna užpjautinaĩ Ėr. | užgilti: Sako, ka bitys užpjáuna arklį negyvai Žr. Kai veši dobilus tokiam karšty? Juk vapsos arklius užpjaũs [p]Skr. Būtų uodai užpjóvę Dkš.

užpjautinaĩ adv: [Arklius] vabalai užpjautinai pjauja Žem.

11. refl. Ds negyvai užsikandžioti susiriejus: Sako tos pelės: „Tu mus no smerties išgelbėjai – mes būtume užsipjovę“ (ps.) Brt. 12. tr. Alv suvarginti, užkankinti: Su miško vežimu arklius užpjaũs Jnš. Tie žmonės turi būtie nelabai geri, kad tu teip vargo užpjautas Tat. ^ Jie tokie šykštuoliai, kad be peilio užpjaus šeimyną Jnš. 13. tr. Km, Jnš labai pašiepti, užjuokti: Jei tu mušys ir škandalą kelsi, bobos muni užpjáus Krš. Neduoda ir žodžio veptert, tuoj ažpjáuna Ktk. Sarmatlyvam blogai – ažpjáuna Ut. Tave moterys liežuviais užpjaũs Mrj. 14. intr. Up, Vdk užduoti: Užpjauk gerai arkliams su votagu, kaipmat nuvažiuosi! Varn. 15. tr. smarkiai, daug užpilti: Užpjòvė erbicidu – be bičių palikom Vn. 16. tr., intr. Up smarkiai užgroti: Kad užpjovė muzikantai, langai birb! Dr. Vedum bepareitant užpjovė kapelija rš. Kad užpjóvė ant smuiko, tai kojos pačios linksta Skr. Užpjovė muzikantai maršą rš.

◊ po smerčio su rugiais užpjaus VP38 niekada neatsilygins, negrąžins skolos.

\ pjauti; apipjauti; atpjauti; dapjauti; įpjauti; išpjauti; paišpjauti; nupjauti; panupjauti; papanupjauti; papjauti; parpjauti; perpjauti; piepjauti; prapjauti; pripjauti; razpjauti; supjauti; užpjauti